Naujienos

JOKŠŲ TILTO PER KLAIPĖDOS (KARALIAUS VILHELMO) KANALĄ REKONSTRUKCIJAI – ATVIRAS KELIAS

2019 m. lapkričio 8 d.

Bendrovė TEC Infrastructure baigė rengti Jokšų tilto per Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalą kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų techninį projektą bei gavo leidimą jo statyboms. Karaliaus Vilhelmo kanalas – vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, iškastas nuo Lankupių kaimo iki Klaipėdos uosto Malkų įlankos. Unikalus 27 km ilgio kanalas, oficialiai atidarytas 1837 m., po Antrojo pasaulinio karo buvo pervadintas Klaipėdos kanalu. Per kanalą iki 1904 m. buvo pastatyta 10 tiltų, vienintelis išliko būtent Jokšų tiltas. Jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

„Atlikus Jokšų tilto remonto ir tvarkybos darbus statiniu vėl galės naudotis pėstieji, dviratininkai, juo galės judėti automobiliai, bet kartu bus išsaugotos visos vertingosios jo savybės, išliks kraštovaizdžiui būdingos formos, objekto ir jo elementų autentika. Džiaugiamės, kad šis unikalus istorinis objektas taps prieinamas plačiajai visuomenei ir turizmui“, – sako TEC Infrastructure projekto dalies vadovas Romas Dulieba.

R. Dulieba pasakoja, kad naudojant specialiąsias remonto ir restauravimo technologijas bus atkurtos ir sustiprintos šimtametės tilto konstrukcijos. Ties metalinių santvarų sandūra pakloto ir turėklų konstrukcija bus atstatyta taip, kad po tiltu galėtų praplaukti laivai aukštais stiebais – taip, kaip buvo galima XX a. pr. Tam bus suformuotas į vieną pusę ant vyrių atverčiamas paklotas ir atveriami turėklų varteliai. Suremontavus Jokšų tiltą, bus atkurtas ir susisiekimas su Svencelės miesteliu, kuriame dabar veikia poilsio zonos, jėgos aitvarų ir buriavimo centras.

„Rengdami projektinius siūlymus ir tvarkybos darbų projektą, nustatydami tikslią metalinių konstrukcijų medžiagą bendradarbiavome su VšĮ Technikos priežiūros tarnybos bandymų ir tyrimų laboratorija, Kultūros paveldo departamentu. Parengti šio projekto nebūtų įmanoma be sklandaus Kultūros paveldo centro, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos bendradarbiavimo ir didelio visų noro atkurti vienintelį išlikusį tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Šį projektą į tikslą vedė didelę tiltų projektavimo ir patirtį dirbant su kultūros paveldo objektais turintis specialistas – projekto vadovas Algirdas Steponavičius“, – sako R. Dulieba ir dėkoja visiems, prisidėjusiems prie šio išskirtinio ir sudėtingo projekto.

Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas – tai vienas unikaliausių hidrogeologinių paminklų Lietuvoje, turintis gilią ir sudėtingą istoriją, prasidedančią Prūsijos karalystės valdymo laikotarpiu. Karaliaus Vilhelmo kanalas 2001 metais įtrauktas į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sistemą.

Bendrovė TEC Infrastructure yra TEC įmonių grupės, veikiančios infrastruktūros, pramonės ir energetikos projektavimo ir konsultavimo srityse, dalis. TEC Infrastructure yra suprojektavusi ne vieną gerai žinomą Lietuvos infrastruktūros objektą: Alytaus pėsčiųjų tiltą, arkinį pėsčiųjų viaduką ties Žemaitkiemiu A2 magistraliniame kelyje, Rusnės estakadą. Bendrovės specialistai pagal KILD architektų idėją ką tik baigė mažojo tilto, sujungsiančio Nemuno salą su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu Kaune projektavimo darbus, taip pat projektuoja „Užvingio salos tiltą“ per Nerį nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ Vilniuje.

Joksu tiltas TEC Infrastructure

Joksu tiltas TEC Infrastructure 1

KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU VILNIAUS „UŽVINGIO SALOS TILTO“ PROJEKTU

2019 m. spalio 30 d.

Projektavimo įmonė TEC Infrastructure kartu su KILD architektais vilniečius ir miesto svečius kviečia susipažinti su atnaujintu Vilniaus pėsčiųjų tilto per Nerį nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ teritorijos projektu „Užvingio salos tiltas“.

Lapkričio 12 dieną 17–18 val. sostinės gyventojai ir svečiai laukiami projekto pristatyme Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3, Administracijos tarybos posėdžių salėje. Projektą pristatys projekto autoriai: KILD architektai Dominykas Daunys, Petras Išora (architektūrinės dalies projekto vadovas), Ivane Ksnelashvili ir Ona Lozuraitytė, TEC Infrastructure projektų vadovas Vilius Karieta ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Su projektu galima susipažinti ir iš anksto – jis nuo lapkričio 4 d. bus viešinamas Vilniaus miesto savivaldybės ekspozicijoje II aukšte. Planuojama, kad projektas čia bus pristatomas iki lapkričio 15 d.

Pasak projekto autorių, Užvingio salos tiltas yra ir jungtis, ir rekreacinė erdvė. Jo išskirtinumas – daugiafunkcis naujų viešų erdvių charakteris, suformuotas atsižvelgiant į gamtines ir istorines vietovės vertybes. Naujasis tiltas sujungs krantus ir vilniečiams bei miesto svečiams pasiūlys patogias ir patrauklias rekreacines viešąsias erdves virš upės ir jos prieigose. Taip siūloma praplėsti Vingį nauju buvusios Užvingio salos parku, pėsčiųjų tilto ir Vingio prieigų žaliojo skvero ansambliu. Šis naujas ryšys Lazdynų ir aplinkinių „Litexpo“ teritorijų gyventojus priartins prie Vingio parko ir Centro, viso miesto bendruomenei sukurs naują žaliąją erdvę.

„Idėja šioje vietovėje praplėsti žaliąją erdvę kilo išanalizavus istorinius ir gamtinius šios teritorijos sluoksnius, jų charakterį ir atradus, jog iki pat XX a. pradžios dešiniajame Neries krante buvo Užvingio sala (ansamblyje su buvusiu Jėzuitų kompleksu, dabartiniu botanikos sodu). Įrengus viešąją erdvę buvusios salos vietoje, Vingio parko gamtovaizdis praturtėtų istoriškai svarbiu komponentu, o naujas tiltas taptų šio ansamblio architektūriniu akcentu. Tiltas ir siūlomos viešosios erdvės Užvingio saloje sudarys ansamblį – Vingio parko satelitą, kuris darniai pratęs žaliąją Vingio parko zoną, papildys ją aktyvios rekreacijos elementais prieigose ir kartu sudarys galimybę toliau tausoti ramų paties Vingio miško charakterį. Tilto parkiškos prieigos abiejuose krantuose išskaidys žmonių srautus į keletą takų, tokiu būdu funkcionaliai, minimaliai integruojantis į landšaftą ir tausojant kraštovaizdį, bus sukurtas maksimalus naujų ir lokalių, ir bendramiestinių jungčių kiekis“, – idėją pristato KILD architektai.

Pasak TEC Infrastructure projekto vadovo Viliaus Karietos, išskirtinė tilto vietovė ir sudėtingas upės krantų reljefas reikalavo architektūrinės ir inžinerinės išmonės, siekiant atrasti integralų ir aplinkai draugišką sprendinį. „Architektūrinei idėjai įgyvendinti turėjome ieškoti nestandartinių inžinerinių sprendimų, kurie leistų išsaugoti estetinę idėją ir užtikrintų saugos ir tinkamumo ribinių būvių reikalavimus. Labai džiaugiamės, kad šioje išskirtinėje, pokyčiams jautrioje vietoje pavyko optimaliai išspręsti pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo klausimą“, – pasakoja V. Karieta. Rengiant techninį darbo projektą itin didelis dėmesys bus skiriamas tilto konstrukcijų ilgaamžiškumo ir nesudėtingos eksploatacinės priežiūros aspektams.

Tai ne pirmasis „Užvingio salos tilto“ projekto pristatymas visuomenei. Gegužės 13 d. Vilniuje TEC Infrastructure ir KILD architektai su pradėtu rengti projektu supažindino visuomenę, architektų bendruomenę, Vilniaus dviratininkų, savivaldybės atstovus, kitus specialistus. Pagal jų gautas įžvalgas, pačių atliktus papildomus istorijos tyrimus projektas patobulintas, kad maksimaliai atsižvelgtų į visuomenės poreikius ir lūkesčius.

Planuojama, kad „Užvingio salos tiltas“ bus pastatytas per ketverius metus.

Susipažinti su projektiniais pasiūlymais taip pat galite: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/numatomo-statiniu-projektavimo-viesumas/

TEC Infrastructure KILD 15 vaizdas ties sedimaja tilto terasa2TEC Infrastructure KILD 13 vaizdas ant tilto link Vingio parko prieigu skveroTEC Infrastructure KILD 12 vaizdas po tiltu Vingio parko pakranteje link Uzvingio salos parkoTEC Infrastructure KILD 11 vaizdas i tilta is upes Vingio parko pusejeTEC Infrastructure KILD 7 Vingio parko prieigosTEC Infrastructure KILD 6 Uzvingio salos prieigosTEC Infrastructure KILD 5 istorine teritorijos analizeTEC Infrastructure KILD 4 teritorijos is paukscio skrydzio2

BAIGTAS PROJEKTUOTI MAŽASIS TILTAS Į NEMUNO SALĄ KAUNE

2019 m. spalio 17 d.

Transporto ir infrastruktūros projektavimo bendrovė TEC Infrastructure kartu su KILD architektais (aut. D. Daunys, P.Išora, I.Ksnelashvili) baigė mažojo tilto, sujungsiančio Nemuno salą su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu Kaune, projektavimo darbus ir gavo šio objekto statybų leidimą.

„Kartu su Kauno bendruomene dabar lauksime šio tilto statybų pradžios. Esame pasiruošę konsultuoti miesto savivaldybę ir būsimus statybos rangovus visais klausimais, kad tik kuo greičiau galėtume naudotis naujuoju tiltu – jis turėtų palengvinti susisiekimą su Nemuno salos parku, kuriame atsiras bei Nacionalinis mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“, – sako šio projekto vadovas, TEC Infrastructure projektų vadovas-koordinatorius Mantas Markevičius.

Praėjusių metų vasarą bendrovė TEC Infrastructure kartu su architektų komanda KILD laimėjo Kauno savivaldybės skelbtą dviejų tiltų konkursą į Nemuno salą Kaune. Pagal projektą mažesnis tiltas jungs Senamiestį su Naujamiesčiu,o didesnis – Nemuno salą su Aleksotu ir ves į H. ir O. Minkovskių gatvę. Pagal KILD architektų idėją, salos ir krantinių jungtys bus skirtos ne tik pėsčiųjų ir dviračių judėjimui. Tiltas suprojektuotas atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir numatomus naujus projektus bei perspektyvinę situaciją sankryžoje. Abiejų tiltų prieigose numatytos papildomos viešosios erdvės – amfiteatrai ant didžiojo tilto, ir srautų pasiskirstymo aikštė ties mažojo tilto ir Mindaugo pr. liestine. Tiltų architektūriniai sprendimai – šiuolaikiški, elegantiški ir minimalistiniai, numatytos pusiau atviros arkinės santvaros konstrukcijos.

„Tikimės naujasis tiltas paskatins kauniečius dar labiau naudotis Nemuno salos parku, Senamiestį bei Naujamiestį priartins prie upės ir patį miestą padrąsins K. Mindaugo prospekte reikšmingiau vystyti bei plėsti zoną pėstiesiems“, – sako architektūrinės projekto dalies vadovas P. Išora.

„Projektuodami tokį kone meno kūrinį susidūrėme su ne vienu iššūkiu: liaunos arkos, integruotas apšvietimas, paslėptos lietaus nuvedimo sistemos, naujo objekto įsiliejimas į miesto širdį šalia jau esamos infrastruktūros – tik keletas jų. Tai tikrai bus vienas moderniausių statinių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Džiaugiamės galėdami dalyvauti jį kuriant“, – sako M. Markevičius.

Bendrovė TEC Infrastructure yra TEC įmonių grupės, veikiančios infrastruktūros, pramonės ir energetikos projektavimo ir konsultavimo srityse, dalis. TEC Infrastructure yra suprojektavusi ne vieną gerai žinomą Lietuvos infrastruktūros objektą: Alytaus pėsčiųjų tiltą, arką ties Žemaitkiemiu A2 magistraliniame kelyje, Rusnės estakadą. Bendrovės specialistai pagal KILD architektų idėją taip pat projektuoja ir „Užvingio salos tiltą“ per Nerį nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ Vilniuje.

TEC Infrastructure mazasis tiltas

TEC Infrastructure mazasis tiltas 1

TEC INFRASTRUCTURE RENGS DAR VIENĄ PROJEKTĄ ALYTUJE

2019 m. rugsėjo 23 d.

Neseniai pranešusi apie įsibėgėjantį Ulonų, Pulko ir Santaikos gatvių rekonstravimą Alytuje, TEC Infrastructure skelbia apie naują infrastruktūros gerinimo projektą šiame mieste – bendrovė su Alytaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų statinių Tvirtovės gatvėje rekonstravimo.

Pagal projektą planuojama rekonstruoti beveik kilometrą Tvirtovės gatvės, įrengti dvi žiedines sankryžas, atnaujinti šaligatvius, lietaus surinkimo tinklus, apšvietimą, taip pat numatoma apželdinti žaliuosius plotus – TEC Infrastructure parengs techninį šio objekto projektą ir suteiks projekto vykdymo priežiūros paslaugas.

„Projektą ruošime dviem statybos etapams, kad prireikus užsakovas statybos darbus galėtų atlikti keliais tarpsniais. Pirmajame etape numatoma Tvirtovės g. nuo Jotvingių iki Ligoninės ir Žiburio g. rekonstrukcija ir žiedinės sankryžos įrengimas, antrajame – atkarpos nuo Ligoninės iki Kauno g. pertvarkymas“, – pasakoja TEC Infrastructure projektų vadovas-koordinatorius Andrius Indriliūnas.

Išnagrinėję dabartinę situaciją ir visos bendruomenės poreikius, įvertinę Alytaus miesto savivaldybės administracijos viziją, ne vieną panašų projektą rengę bendrovės TEC Infrastructure specialistai, A. Indriliūno teigimu, pasiūlys visos bendruomenės poreikius maksimaliai atitinkančius bei eismo pralaidumą ir saugumą garantuojančius sprendimus, kad miesto gyventojai galėtų džiaugtis dar viena atnaujinta gatve.

TEC įmonių grupės narė bendrovė TEC Infrastructure projektuoja įvairius infrastruktūros objektus: tiltus, gatves, estakadas ir viadukus. Kompanija yra suprojektavusi ne vieną transporto ir pėsčiųjų infrastruktūrą gerinantį objektą miesto savivaldybių teritorijose: Kairių g. (Vakarinio kelio), Baltijos pr. ir Minijos g., Baltijos pr. su Taikos pr. sankryžą bei Baltijos pr. su Šilutės pl. sankryžą Klaipėdoje, kelią A14 (Kupiškio g.) Utenoje, dviejų lygių sankryžą su geležinkeliu Aušros g. Marijampolėje ir kt. Šiuo metu bendrovės specialistai ruošia Šiaurinės g. Vilniuje estakados projektą, projektuoja Dubingių tiltą ir estakadą Mažeikiuose.

Ziedine sankryza TEC Infrastructure3

TEC INFRASTRUCTURE RUOŠ SOSTINĖS ŠIAURINĖS GATVĖS NAUJŲJŲ ESTAKADŲ TECHNINĮ PROJEKTĄ

2019 m. rugsėjo 2 d.

Praėjusią savaitę TEC Infrastructure pasirašė sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės įmone „Vilniaus planas“ dėl Šiaurinės gatvės statybų pirmojo etapo. Šiaurinės gatvės statybų projekte numatoma, jog po rekonstrukcijos Šiaurinė gatvė nuo Vakarinio aplinkkelio iki Stanevičiaus gatvės bus 6 eismo juostų, sankryžų prieigose planuojamos 8 eismo juostos, abiejose gatvės pusėse – pėsčiųjų ir dviračių takai, ties Ukmergės gatve suplanuota ir požeminė pėsčiųjų perėja. Vietose, kur Šiaurinė gatvė kirs Laisvės prospektą ir Ukmergės gatvę, planuojama įrengti dvi estakadas, kurių techninį projektą rengs TEC Infrastructure. Kita įmonių grupės narė TEC Industry kolegoms padės ruošti inžinerinę projekto dalį – šilumos ir dujų tinklų planą. „Didžiuojamės galėdami būti tokio Vilniaus miestui svarbaus projekto dalimi. Tai grandiozinis objektas, kurį įgyvendinus mažės transporto spūsčių šiaurinėje miesto dalyje, bus saugesni pėstieji ir dviratininkai – teigiamą poveikį pajus visi miesto gyventojai ir svečiai“, – teigia TEC Infrastructure generalinis direktorius Arūnas Ruokis.

Numatomo rekonstruoti Šiaurinės gatvės ruožo ilgis – 3,28 km. Naujoji gatvė sujungs Vakarinį aplinkkelį ir Ukmergės gatvę Fabijoniškėse ir bus įrengiama keliais etapais. Iš pradžių bus tiesiama jungtis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės, rekonstruojant ir šios gatvės atkarpą. Pirmajam statytų etapui finansuoti skiriama 35 mln. eurų ES, savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšų. Bendra projekto vertė – apie 90 mln. eurų.

„Projektas išskirtinis savo techninėmis charakteristikomis ir tuo, kad bus įgyvendinimas sostinėje, kur kasdien verda gyvenimas ir intensyvus eismas. Prie šio projekto nuolat dirbs 11 žmonių jungtinė mūsų įmonių grupės komanda: kelių, tiltų skyrių atstovai, inžinerijos specialistai, vėliau papildomai įsitrauks inžinierių. Darbams turime 6 mėnesius. Objektas didelis, didelė atsakomybė, bet ir didelis džiaugsmas matyti tokius reikalingus Vilniaus miesto infrastruktūros pokyčius“, – pasakoja šio projekto vadovas, TEC Infrastructure projektų vadovas-koordinatorius Mantas Markevičius.

TEC Infrastructure specialistai infrastruktūros objektus projektuoja nuo 2003 metų. Tarp bendrovės projektų –estakada netoli Žemaitkiemio kelyje Vilnius–Kaunas, Rusnės estakada, estakada virš geležinkelio į Smeltės teritoriją Klaipėdoje, naujieji pėsčiųjų tiltai į Kauno salą ir Užvingio salos tiltas Vilniuje. Pagal kartu SĮ „Vilniaus planas“ ruoštą Vilniaus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos techninį projektą netrukus bus pradėta ir šios sankryžos Vilniuje rekonstrukcija.

projektas

RENGIAMAS KULTŪROS PAVELDU PRIPAŽINTO DUBINGIŲ TILTO KAPITALINIO REMONTO PROJEKTAS

2019 m. rugpjūčio 26 d.

UAB TEC Infrastructure pradeda rengti Dubingių tilto per Asvejos ežerą kapitalinio remonto darbo projektą, bendrovė taip pat bus atsakinga už projekto vykdymo priežiūrą. Tilto per Asvejos ežerą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2812 Joniškis–Dubingiai–Dirmeitai–Paberžė 15,277 km kapitalinis remontas bus atliekamas pagal 2017 m. bendrovės parengtą techninį projektą. Projekto užsakovas – Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, rangovas UAB Tiltuva.

Tilto istorija prasideda 1933 metais, kai Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, atvykęs į Dubingius, negalėjo patekti į miestelį. Miestelio gyventojų prašymu tuomet buvo nutarta čia pastatyti tiltą. 1934 metais, dalyvaujant pačiam A. Smetonai, šis tiltas buvo iškilmingai atidarytas. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, tai pirmasis medinis 75,4 m ilgio tiltas per ežerą Lietuvoje ir vienas iš šešių šalyje esančių didesnių dar eksploatuojamų medinių tiltų. Tiltas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą (https://kvr.kpd.lt/#/).

Tiltas ir jį supantis kraštovaizdis patenka į Asvejos regioninio parko teritoriją. Vienoje jo pusėje yra Dubingių piliavietės pusiasalis, kitoje – Asvejos ežeras ir iš jo guolio kylantys šlaitai. Šiuo metu Dubingių tiltas nebeatitinka saugaus statinio naudojimo ir esminių reikalavimų aplinkai, dėl prastos polių būklės kelia riziką pėsčiųjų ir transporto eismo saugumui. Atlikus kapitalinį remontą bus pakeistos laikančiosios konstrukcijos, nekeičiant išorės gabaritų, po vandeniu esantys mediniai poliai bus pakeisti metaliniais, o esantys virš vandens – naujais mediniais, taip pat įrengti mediniai apsauginiai bortai ir turėklai.

„Visi numatyti šio ypatingo statinio pakeitimai bus atlikti laikantis Kultūros paveldo departamento reikalavimų, keliamų tvarkomiems paveldosaugos objektams. Turime nemažai patirties su panašiais kultūros paveldo teritorijoje esančiais objektais, visada daug gilinamės į objekto istoriją ir aplinką, kad statinys būtų ne tik techniškai tvarkingas, bet ir natūraliai įsilietų į aplinką“, – sako TEC Infrastructure projektų vadovas-koordinatorius Andrius Indriliūnas.

Planuojama, kad kapitalinis Dubingių tilto remontas bus atliktas iki 2020 m. pabaigos.

Dubingiu tiltas TEC Infrastructure kapitalinio remonto projektas2

Dubingiu tiltas TEC Infrastructure kapitalinio remonto projektas3

TEC INFRASTRUCTURE PROJEKTUOJA VIENĄ DIDŽIAUSIŲ VIADUKŲ VAKARŲ LIETUVOJE

2019 m. rugpjūčio 19 d.

TEC Infrastructure komanda pradeda paskutinį naujo viaduko Mažeikiuose projektavimo etapą – pagal anksčiau ruoštą techninį projektą ruošia objekto darbo projektą. Naujasis viadukas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos užsakymu iškils iki 2020 metų pabaigos. Jo ilgis – 138 m, bendras kiekvienos paskirties inžinerinių tinklų ilgis – 3124 m. Tai bus vienas didžiausių viadukų Vakarų Lietuvoje. Rangos darbus atlieka Latvijos statybų įmonė „LNK Industries“ su bendrove „Eurovia Lietuva“.

Viadukas iškils Mažeikių Algirdo gatvėje, dabartinės geležinkelio pervažos vietoje. Pasikeis ir visa šios vietos infrastruktūra: bus rekonstruota esama keturšalė sankryža, Algirdo ir Gamyklos gatvių sankryžoje įrengiant turbožiedą.

„Mažeikių miestą į dvi dalis dalija geležinkelis. Miestas turi dvi vieno lygio pervažas, tad geležinkeliu intensyviau judant sąstatams miestas tampa paralyžiuotas. Rekonstravus minėtą pervažą į dviejų lygių ši miesto problema bus panaikinta“, – sako TEC Infrastructure projektų vadovas-koordinatorius Mantas Markevičius.

M. Markevičius pasakoja, kad tai gana sudėtingas ir įdomus projektas, kuriame reikia išspręsti daug iššūkių: prie automobilinio viaduko prijungtas pėsčiųjų, o objektams visada trūksta vietos, daug inžinerinių komunikacijų. „Projektą rengiame naudodami statinio informacinio modeliavimo technologiją (BIM). Tai padeda dirbti itin tiksliai realiu laiku, operatyviai atlikti keitimus ir užkirsti kelią klaidoms. Viaduko 3D modelis leidžia priimti optimaliausius net tilto gamybos sprendinius, jau projektuojant tiksliai planuojamos medžiagos, gamybos procesai, tai taupo rangovų laiką ir finansus“, – priduria jis.

Mažeikių viadukas – ne pirmas objektas, kai TEC Infrastructure bendradarbiauja su Latvijos koncernu „LNK Group“. 2015–2016 metais koncerno įmonė „LNK Industries“ pagal TEC Infrastructure parengtą projektą statė viaduką Klaipėdoje virš Nemuno gatvės. Kitame bendrovės projektuotame objekte – pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Alytuje per Nemuną – metalo konstrukcijas gamino „LNK Group“ įmonė „TTS“.

BR4 3

automobiliu viaduko plieniniu siju vaizdai

3D

LIEPĄ BAIGTI REMONTUOTI DU TEC INFRASTRUCTURE PROJEKTUOTI KELIAI LIETUVOJE

2019 m. liepos 24 d.

Plungės ir Joniškio rajono gyventojai ir svečiai jau išbando liepos pradžioje atidarytus rekonstruotus kelio ruožus,kuriuos projektavo TEC Infrastructure.

Šį mėnesį baigti Plungės rajone, Babrungo sen., esančio Truikių kaimo Platelių gatvės kapitalinio remonto darbai.Suremontuotoje gatvėje įrengta 5,5 m pločio važiuojamoji dalis su 2 m pločio mišraus pėsčiųjų ir dviračių eismo zona,kuri nuo važiuojamosios dalies atskirta horizontaliuoju ir vertikaliuoju ženklinimu. Taip pagerintas Truikių ir Babrungo kaimų gyventojų susisiekimas, sukurta saugi infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams. Remontuotos gatvės ruožo ilgis – 885 m, gatvė jungiasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 3201 Truikiai–Prūsaliai ir valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A11 Šiauliai–Palanga. Projektas per 9 mėnesius įgyvendintas Plungės rajono savivaldybės administracijos užsakymu.

„Visada ieškome sprendimų, kaip maksimaliai pagerinti infrastruktūros dalyvių saugumą. Šis projektas išskirtinis tuo,kad gana siauroje gatvėje minimaliomis sąnaudomis pasiektas patogus susisiekimas, o atskyrus pėsčiųjų ir dviračių eismo zonas nuo važiuojamosios dalies atskiru ženklinimu, užtikrintas pažeidžiamiausių eismo dalyvių saugumas“, – pasakoja TEC Infrastructure projektų vadovas Miroslav Aviženis.

Liepą taip pat baigtas rekonstruoti ir TEC Infrastructure suprojektuotas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1603 Joniškis–Linkaičiai–Staneliai–Gruzdžiai ruožas nuo 16,39 iki 21,53 km. Ruožas prasideda Stanelių, o baigiasi Beržėnų gyvenvietėje. Rekonstruojant žvyrkelio atkarpą nutiesta 5,14 km asfalto dangos, taip pat rekonstruotas tiltas per Mūšą. Šio objekto užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, rekonstravimo darbai atlikti per beveik metus. TEC Infrastructure taip pat atliko projekto vykdymo priežiūrą.

„Pagirtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bei rajonų savivaldybės vis daugiau investuoja į kelių atnaujinimą ir taip gerina gyventojų susisiekimo bei gyvenimo kokybę. Džiaugiamės, kad savo patirtimi, žiniomis galime prisidėti prie efektyvaus tokių projektų įgyvendinimo“, - sako TEC Infrastructure projektų vadovas - koordinatorius Mantas Markevičius.

 TEC Infrastructure

ATIDARYTA TEC INFRASTRUCTURE PROJEKTUOTA RUSNĖS ESTAKADA

2019 m. gegužės 20 d.

Gegužės 18 dieną oficialiai atidaryta visos šalies ilgai laukta Rusnės estakada. TEC Infrastructure parengė jos techninį-darbo projektą ir suprojektavo architektūrinę statinio dalį. Šį projektą, veikdama pagal jungtinės veiklos sutartį, TEC Infrastructure įgyvendino su AB „Kauno tiltai“.

„Kartu su rusniškiais ir visa šalimi džiaugiamės baigtomis estakados statybomis. Nuoširdžiai linkime ir tikime, kad Rusnė nuo šiol bus minima kaip gražiausias vakarų Lietuvos miestelis, didžiausia Lietuvos sala su giliomis žvejybos tradicijomis, nebeprisimenant gyventi trukdančių potvynių“, - sako TEC Infrastructure generalinis direktorius Arūnas Ruokis.

Rusnės gyventojams ypač svarbiame objekte taip pat bus rekonstruotas kelio Šilutė–Rusnė ruožas nuo 2,4 iki 7,36 km – jame bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, apie 1,8 km ilgio kelio atkarpa prie estakados paaukštinta. Ties rekonstruojamu keliu ir per estakadą bus nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Pačiame žemiausiame, kasmet užliejamame kelio ruože nuo 6,190-6,940 km bus pastatyta gelžbetoninė sijinė 421,7 ilgio (be prieigų) dviejų eismo juostų estakada, iškelti esami komunikacijų tinklai, įrengtos 5 pralaidos.

Estakados atidarymo renginyje priimdamas padėką už bendrą darbą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, A. Ruokis taip pat dėkojo bendrovei „Kauno tiltai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai už partnerystę ir galimybę prisidėti prie šio Rusnės gyventojų ilgai laukto objekto įgyvendinimo.

UAB TEC Infrastructure turi 16 metų transporto infrastruktūros objektų projektavimo patirtį. Bendrovė yra suprojektavusi beveik 900 infrastruktūros objektų, parengusi ne vieno magistralinio Lietuvos kelio rekonstrukcijos planą. Tarp naujausių bendrovės darbų - dviejų tiltų į Nemuno salą Kaune bei Užvingio salos tilto Vilniuje projektai.

 TEC infrustructure Rusnes estakada3

TEC infrustructure Rusnes estakada2

TEC infrustructure Rusnes estakada

Nuotraukų autorius: Darius Janutis/LRVK.

PASIRAŠYTA SUTARTIS SU VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBE DĖL UŽVINGIO SALOS TILTO

2019 m. gegužės 2 d.

Balandžio 26 d. TEC Infrastructure pasirašė sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Užvingio salos tilto Vilniuje projekto – įmonės projektuotojų ir inžinierių komanda kartu su KILD architektais rengs galutinį tilto projektą. TEC Infrastructure taip pat bus atsakinga už projekto valdymą, inžinerinius projekto sprendinius, statybos leidimą. Šiems darbams atlikti sutartyje numatyta 18 mėnesių.

Užvingio salos tilto projekte numatytas minimalių gabaritų išsišakojantis tiltas su terasomis pėstiesiems ir dviratininkams. Kairiajame krante, Vingio parke, tiltas atitrauktas nuo esamos vandenvietės ir istorinės raguvos, siekiant išsaugoti išskirtinę aplinką. Tiltą pabrėš trikampės formos žalias skveras ties Čiurlionio gatvės vingiu, iš visų krypčių surenkantis pėsčiųjų ir dviratininkų srautus. Dešiniajame krante tilto prieigos integruosis į formuojamą reljefą, pažymintį istorinę Užvingio salą, išsaugant jos kontūrus ir neišlikusios vagos erdvę bei sukuriant naują charakteringą parką su akcentu – tiltu. Iš jį papildančios naujos viešosios erdvės – parko – srautai pasiskirstys link „Litexpo“, Lazdynų, Karoliniškių draustinio ir kt., sukuriant pėsčiųjų ir dviratininkų sankryžą pakrantėje, išvengiant estakadinių nusileidimų gamtinėje aplinkoje.

Pasirašyta sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe žymi vilniečiams svarbių darbų pradžią. Užvingio salos tiltas – ne vien tiltas, jungiantis du krantus. Pasiūlytas sprendimas, kaip kartu galima suformuoti naują viešąją erdvę – parką. „Prieš ruošiant tikslų galutinį projektą, mums labai svarbu išgirsti miestelėnų, ypač aplinkinių Lazdynų ir Karoliniškių rajonų gyventojų nuomonę, suprasti negalią turinčių žmonių poreikius, dviratininkų norus, todėl kviečiame visuomenę su projektu susipažinti iš anksto ir išsakyti pastabas“, – kviečia TEC Infrastructure projektų vadovas Vilius Karieta.

Susipažinti su projektu vilniečiai kviečiami gegužės 13 d. 17.30 val. Vilniaus miesto savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3), Tarybos posėdžių salėje. Išsamus projekto pristatymas: http://www.tecinfrastructure.lt/naujienos/

Pėsčiųjų tilto per Neries upę Vilniuje nuo Vingio parko iki „Litexpo“ teritorijos architektūrinis projekto konkursas Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos buvo paskelbtas 2018 m. gruodį. Jis sulaukė 16 projektų. Konkurso laimėtoju šių metų kovą paskelbtas projektas „Užvingio salos tiltas“, kurio idėją pasiūlė architektų komanda KILD (Ivane Ksnelašvili, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Dominykas Daunys) kartu su įmone TEC Infrastructure. Architektūrinės dalies vadovas – architektas Petras Išora, TEC Infrastructure projekto vadovas – konstruktorius Vilius Karieta.

KILD ARCHITEKTAI: „NAUJASIS VILNIAUS TILTAS BUS DAUGIAU NEI TIK STRUKTŪRA, JUNGIANTI DU UPĖS KRANTUS“

2019 m. kovo 21 d.

Praėjusią savaitę KILD architektų ir projektavimo įmonės TEC Infrastructure projektas „Užvingio salos tiltas“ paskelbtas pėsčiųjų tilto per Neries upę nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ teritorijos Vilniuje architektūrinio projekto konkurso nugalėtoju. Kaip gimė ši idėja ir ko laukti vilniečiams bei sostinės svečiams?

„Tilto idėją kildinome iš urbanistinių motyvų, o kurdami analizavome medžiagą iš šiandienos ir archyvų, padėjusią geriau suprasti konkurso kontekstą – urbanistinį, gamtinį ir kultūrinį. Šis projektas reflektuoja funkcinius esamos situacijos poreikius, kuria naują tapatybę, reaguodamas į istorines šios vietos ypatybes“, – teigia vienas iš projektų autorių architektas Petras Išora.

TEC Infrastructure projektų vadovas, „Užvingio salos tilto“ projektuotojas Vilius Karieta priduria, kad šio projekto sėkmės raktas – tai išsami vietovės, paskirties ir bendro konteksto analizė, apimanti ne tik gamtinius, istorinius, bet ir įgyvendinimo bei eksploatavimo aspektus, analogų neturinti architektūrinė idėja, atkurianti istorinę Užvingio salą kaip papildomą viešąją erdvę – parką, praplečiantį žaliąsias miesto zonas.

07 Neris KILD2

Atkurta istorija

Lygindami istorinę medžiagą su dabartine situacija, projekto autoriai atrado, jog šioje vietoje, dabartiniame dešiniajame upės krante iki XIX a. pab. – XX a. pr. buvo Užvingio sala. Tai vietiškai charakteringa Neries slėnio dalis priešais buvusį Jėzuitų kompleksą (dabar VU Botanikos sodas) kitoje upės pusėje, Vingio parko žemutinėje terasoje. Kartu šie objektai užfiksuoti garsiame J. K. Vilčinskio „Vilniaus albume“, XIX a. ansambliškai vaizduojančiame salos ir Jėzuitų rūmų peizažą. Gali būti, kad sala pranyko natūraliai prisišliedama prie kranto.

11 Neris KILD

Daugiakryptė jungtis

Tiltą pasiūlyta orientuoti į salos epicentrą, taip išsaugant jos kontūrus ir sukuriant joje parką su tiltu – akcentu, iš kurio pasiskirstys srautai link „Litexpo“, Lazdynų, Karoliniškių draustinio ir kt. Tiek tiltas, tiek parkas veikia kaip viešųjų erdvių ansamblis – jis leidžia virš ir šalia upės sustoti ir grožėtis Nėries slėnio ir Vingio parko pakrantės peizažais.

Saugant istoriškai susiklosčiusį gamtinį karkasą, nauja tilto ašis orientuota į Užvingio salą ir Vingio parko pusėje gerokai patraukta nuo greta esančios vandenvietės ir natūralios raguvos, matomos Vingio parko brėžiniuose nuo XVIII a. „Saugodami šias geologines gamtines struktūras, puoselėjame vertingąsias Vingio parko aplinkos savybes – juk šis parkas pirmiausia vertingas dėl ledynmečio ir upės unikaliai suformuoto žemės paviršiaus charakterio (geomorfologinės sąrangos), ant kurio auga vienas seniausių miškų Vilniaus teritorijoje“, – projekto idėją argumentuoja architektė Ona Lozuraitytė.

Tiltą Vingio parke pabrėžia trikampės formos skveras ties Čiurlionio g. vingiu, iš visų krypčių surenkantis pėsčiųjų ir dviratininkų srautus.

Rengiant projektą didelis dėmesys skiriamas dviratininkų infrastruktūrai, siekiant parinkti optimalius takus ir nuolydžius sklandžiam dviratininkų eismui.

kild

Organiška integracija su žaliosiomis erdvėmis

Projekto autoriai pasirinko laikytis harmoningo ir tvaraus požiūrio į aplinką, kad poveikis gamtai būtų minimalus, o kartu būtų rastas pats trumpiausias kelias tarp krantų. Tai taip pat leidžia daugiau dėmesio skirti papildančioms jungtims ir viešųjų erdvių prieigoms.

Suprojektuota tilto ir salos parko kompozicija pratęsia Vilniaus pėsčiųjų tiltams būdingą ryšį su žaliąja pakrantės erdve. Panašų ryšį kuria Baltasis tiltas ir pieva, Vingio tiltas ir pakrantės parkas Žvėryne.

„Naujasis tiltas bus išskirtinėje vietovėje – abiejose upės pusėse reljefas yra sudėtingas, keliantis daug iššūkių tilto statybai, tad galimas statybos technologijas rinkome siekiant minimalaus poveikio aplinkai ir šalia esančiai vandenvietei, norėdami išsaugoti šalia jos esančią raguvą. Tai buvo iššūkiai, kuriems sprendimų ieškojome kartu su architektais, siekdami pasiūlyti optimalų sprendinį atsižvelgiant į savivaldybės apibrėžtą preliminarią statybos kainą“, – sako TEC Infrastructure projektuotojas V. Karieta.

03 Neris KILD

Ne tik jungtis

„Užvingio salos parkas kartu su jį pabrėžiančiu tiltu ansambliškai formuojami kaip vientisa viešoji erdvė. Erdvinio scenarijaus kulminacija – sėdimoji tilto terasa, iš barjero tarp dviratininkų ir pėsčiųjų takų tilto pradžiose tolygiai virstanti žmogiško mastelio ergonomišku tūriu prisėsti ar prigulti panoraminei Neries slėnio patirčiai tilto centre“, – teigia architektas Dominykas Daunys. Dar viena sėdimosios terasos funkcija – ji veikia kaip saugos elementas, atskiriantis pėsčiųjų ir dviratininkų srautus.

Naujasis tiltas kartu su salos parku sukurs ir jungtį, ir viešųjų erdvių kompleksą, kuris praturtins besiplečiantį miesto pocentrį ties „Litexpo“ ir harmoningai prisijungs prie visų Vilniaus miesto viešųjų erdvių šalia Neries struktūros. „Naujasis Vilniaus tiltas bus daugiau nei struktūra, jungianti du upės krantus – tai bus ypatinga viešoji erdvė prie upės“, – priduria KILD architektų komandos narys Ivanė Ksnelashvili.

02 Neris KILD

Architektūrinis polėkis suderintas su racionalia inžinerija

Tai jau antras sėkmingai pradėtas bendras KILD architektų ir TEC Infrastructure projektas, laimėjęs viešąjį architektūrinį konkursą.

„Galime pasidžiaugti, kad su TEC Infrastructure inžinieriais atradome subalansuotą kūrybinį dialogą, kuriame atskaitos taškas kuriant tiltą yra platesnės idėjos, kylančios iš konteksto, viešosios erdvės poreikių, kultūros ir miesto kaip visumos supratimo. Projektavimas architektams ir inžinieriams dirbant kartu nuo pradinės stadijos įveiksmina holistinius geros aplinkos siekius, kurių siekiame kaip architektai, ir užtikrina konstrukcijai būtinus racionalius techninius dėsnius, o galiausiai duoda tvarų, visapusiškai pasvertą rezultatą miestui“, – apibendrina KILD architektai.

18 Neris KILD

Projekto autoriai: Dominykas Daunys, Petras Išora, Ivanė Ksnelashvili, Ona Lozuraitytė (KILD architektai) ir Vilius Karieta (TEC Infrastructure).

KILD architektų veikla apima viešosios erdvės, visuomeninių ir privačių statinių projektavimą. KILD architektų kūrybinė grupė laimėjo tarptautinį ekotilto konkursą Seule, taip pat Nemuno salos pėsčiųjų tiltų su viešosiomis erdvėmis konkursą Kaune.

Bendrovė TEC Infrastructure yra TEC įmonių grupės, veikiančios infrastruktūros, pramonės ir energetikos projektavimo ir konsultavimo srityse, dalis. Grupėje dirba 94 darbuotojai, iš kurių 70 – kvalifikuoti inžinieriai. TEC Infrastructure komanda yra suprojektavusi daugiau kaip 500 susisiekimo infrastruktūros objektų, tokių kaip Alytaus pėsčiųjų tiltas, arka ties Žemaitkiemiu A2 magistraliniame kelyje, Rusnės estakada, pėsčiųjų tiltai per Nemuną Kaune.

 

TEC INFRASTRUCTURE ATESTUOTA PROJEKTAVIMO IR TECHNINĖS PRIEŽIŪROS DARBAMS BALTARUSIJOJE

2019 m. kovo 05 d.

Laikydamasi paslaugų eksporto krypties, TEC Infrastructure šia linkme žengia dar vieną žingsnį – kompanija po beveik metus trukusio proceso vasario pabaigoje gavo visus reikalingus atestatus teikti projektavimo ir techninės priežiūros paslaugas pirmos (aukščiausios) kategorijos statinių kategorijoje. Įmonei taip pat suteikta teisė būti generaliniu projektuotoju.

„Baltarusiją seniai matome kaip potencialią rinką, šiuo metu mūsų specialistai dirba rekonstruojant kelio Sloboda–Papernia ruožą Minsko regione, kurį finansuoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). ERPB planuoja finansuoti daugiau infrastruktūros sektoriaus objektų, todėl matome ne vieną galimybę siūlyti savo paslaugas netipiniuose projektuose“, – sako TEC Infrastructure generalinis direktorius Arūnas Ruokis.

„Sertifikavimo procesas reiškia daugybę specifinių reikalavimų specialistams ir įmonei. Įdomu, kad Baltarusijoje turi būti atestuota ir įmonė, ne tik jos specialistai – Lietuvoje tai jau seniai panaikinta. Dokumentų ir pateiktos informacijos kiekis, jų atitiktis Baltarusijos teisės aktams buvo iššūkis. Baltarusijos atestuojančios institucijos atstovai patys atvyko atestuoti mūsų įmonės specialistų, tikrinti dokumentų ir mūsų specialistų kvalifikacijos. Neabejojome, kad procesas baigsis sėkmingai, nors ir užtruko net 11 mėnesių“, – pasakoja A. Ruokis.

Šiuo metu TEC Infrastructure Baltarusijoje teikia konsultavimo paslaugas rekonstruojant 14,77 km P-80 kelio Sloboda–Papernia ruožą Minsko regione. Kelio rekonstrukcija vykdoma pagal FIDIC „rožinės knygos“ sąlygas. TEC Infrastructure specialistai teikia konsultacijas ir rekomendacijas FIDIC inžinieriui bei Užsakovui vykdant statybos darbus, tai pat teikia ataskaitas projektą finansuojančiam ERPB.

TEC Infrastructure priklauso TEC įmonių grupei, kurioje dirba 98 darbuotojai, iš jų beveik 80 – kvalifikuoti specialistai.

atestatas4atestatas5atestatas6

VIEVIO AUTOMOBILIŲ VIADUKAS RUOŠIAMAS REKONSTRUKCIJAI

2019 m. vasario 12 d.

TEC Infrastructure su Lietuvos automobilių kelių direkcija sausio 30 dieną pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią parengs automobilių viaduko virš A1 magistralinio kelio Vievyje rekonstrukcijos techninį darbo projektą. Jungtinės veiklos sutarties su UAB „Plentprojektas“ pagrindu taip pat bus parengti triukšmo ir taršos mažinimo priemonių bei viaduko prieigų rekonstrukcijos sprendiniai, pagal kuriuos esamos sankryžos bus perdaromos į transporto ir pėsčiųjų eismui saugesnes žiedines sankryžas.

„Pirmiausia dėkoju komandai už indėlį analizuojant konkursą, gilinantis į objekto problemas ir keliamus tikslus. Techninį darbo projektą ruošiame remdamiesi tokių objektų projektavimo pasauline praktika, laikydamiesi aukščiausių saugumo bei aplinkosaugos standartų ir tam turime 10 mėnesių“,- sako TEC Infrastructure projekto koordinatorius Mantas Markevičius.

Projekto komandoje taip pat dirba už konstrukcijų dalį atsakingas TEC Infrastructure projekto dalies vadovas Giedrius Danielius. „Plentprojekto“ komanda bus atsakinga už susisiekimo dalį ir inžinerinių tinklų rekonstravimą.

TEC Infrastructure šiuo metu ruošia dviejų pėsčiųjų tiltų per Nemuną Kaune projektą, rengia kelių Mažeikiuose, Alytuje ir Švenčionių rajone atnaujinimo projektus. Iš viso per savo veiklos istoriją įmonė parengė daugiau negu 1850 infrastruktūros objektų techninių ir darbo projektų.

 Vievio automobiliu viadukas3

KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU PĖSČIŲJŲ TILTŲ PER NEMUNĄ KAUNE PROJEKTU

2019 m. sausio 07 d.

Transporto ir infrastruktūros projektavimo įmonė TEC Infrastructure kartu su architektų komanda KILD visuomenei įvertinti pateikė dviejų pėsčiųjų tiltų per Nemuną nuo Aleksoto iki Nemuno salos ir nuo Nemuno salos iki Karaliaus Mindaugo pr. projektinius pasiūlymus.

Pėsčiųjų ir dviračių jungtis tarp abiejų Nemuno krantinių ir Nemuno salos bus įgyvendinta pastatant du tiltus. Mažesnysis tiltas jungs salą su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu, didysis - iš salos ves į H. ir O. Minkovskių gatvę. Abiejų tiltų prieigose numatytos papildomos viešosios erdvės – Nemuno tilto amfiteatrai, iš kurių bus galima grožėtis aplinkine panorama 360 laipsnių kampu, ir Kanalo tilto parko prieigų aikštė.

„Du tiltai sudarys vientisą jungtį, kuri į vieną sistemą sujungs miesto plėtrai svarbius objektus: istorinį Kauno miesto centrą, rekreacijai skirtą Nemuno salą, planuojamą Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą ir M. K. Čiurlionio koncertų salę, paskatins kairiojo kranto pramoninių teritorijų Aleksote bei žemutinėje Fredoje konversiją, pagerins pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimą tarp abiejų Nemuno krantų. Vieta išskirtinė, tad projektuodami būsimus tiltus siekėme sujungti patogumą, funkcionalumą ir estetiką, kad miestiečiai šia unikalia viešąja erdve prie vandens norėtų ir galėtų naudotis visais metų laikais. Taigi miesto gyventojų, kaip pagrindinių šios zonos naudotojų, ir kitų specialistų nuomonė mums labai svarbi, tad kviečiame iš anksto susipažinti su šiuo projektu“, – sako TEC Infrastructure projektuotojų ir KILD architektų komanda.

„Nemuno tiltai bus ikoniški viešosiomis erdvėmis ir lengvomis ažūrinėmis konstrukcijomis, bet kartu nuosaikiai įsikomponuos Senamiesčio kaimynystėje. Architektūrine kalba didysis tiltas primins Nemuno salos vietoje XX a. pradžioje veikusio uosto charakterį ir čia buvusius santvarinius tiltus. Nauja jungtis stiprins miesto savitumą ir suteiks naują formą miestiečių mėgstamai erdvei, atvers naujus vaizdus bei kartu primins buvusius istorinius uostamiesčio ženklus Nemuno akvatorijoje“, – papildo KILD architektai ir kviečia visus į projekto pristatymą-parodą, kuri nuo sausio 8 d. veiks Kauno architektų namų galerijoje (Vilniaus g. 22, palėpėje).

Sausio 11–12 dienomis parodos darbo laiku (14–19 val.) čia bus galima susitikti ir pabendrauti su projekto autoriais – KILD architektų ir TEC Infrastructure projektuotojų komandomis.

Projekto pristatymas:

• Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt

• TEC Infrastructure pagrindinėje buveinėje L. Zamenhofo g. 3, Vilniuje, darbo dienomis 7.30–16.30 val. iki sausio 14 d.

• Paroda Kauno architektų namų galerijoje (Vilniaus g. 22) sausio 8–20 dienomis, nuo 14 iki 19 val. Čia naujasis projektas bus pristatomas išsamiausiai: 3D vizualizacijomis, vaizdo medžiaga ir maketu.

Viešas projektinių pasiūlymų svarstymas numatytas 2019 m. sausio 14 d. 17 val. Kauno miesto savivaldybės administracijos Mažojoje salėje, Laisvės al. 96, Kaune.

Išsamiau apie dviejų pėsčiųjų tiltų per Nemuną Kaune projektą:

• Siūlomi pėsčiųjų tiltai pėsčiųjų ir dviračių srautais sujungs abu Nemuno krantus (Senamiestį ir Naujamiestį bei atnaujinamą Aleksoto krantą) bei sustiprins Nemuno salos kaip centrinio parko – jungties bei rekreacinės zonos tarp abiejų miesto centrinės dalies krantų – funkciją.

• Tiltų ir prieigų kompozicija kurs optimalų pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimą tarp krantinių ir salos bei charakteringai ir organiškai išplėtos lokalias jungtis, kurs viešąsias erdves ties tilto atramomis ir upe.

• Nemuno tilto atramos papildytos amfiteatrais – taip bus gaunama kelių lygių erdvė leisti laiką su panoraminiu vaizdu ir aktyviomis veiklomis.

• Kanalo tiltas – krantinės tęsinys link salos formuos aikštę ir parko prieigas ties Ugniagesių rūmais.

• Nemuno tiltas išsiskirs lengva ažūrine konstrukcija, tilto centras vizualiai minimalus, o pradžios bus charakteringos krantams.

• Nuo vandens paviršiaus abu tiltai bus pakelti tik tiek, kad netrukdytų laivybai, o jų estetinis vientisumas išryškinamas nenaudojant tarpinių atramų.

Projekto rengėjai:

KILD architektai:

Architektai-autoriai: Dominykas Daunys, Petras Išora, Ivane Ksnelashvili, architektė Ona Lozuraitytė

TEC Infrastructure: konstrukcijų dalių vadovai Vilius Karieta, Romas Dulieba, statinio projekto vadovas Mantas Markevičius

Istorikas Gediminas Kasparavičius

Vaizdas nuo Ugniagesiu Rumu sankryzosUrbanistine aksonometrija vaizdas is siaures rytu pusesSenamiescio panorama nuo centrines Nemuno tilto dalies

 

ŠVENČIONIŲ RAJONE PLANUOJAMA ATNAUJINTI 9,2 KM VALSTYBINĖS REIKŠMĖS RAJONINIO KELIO

2019 m. sausio 03 d.

2020 metų viduryje Švenčionių rajono gyventojai džiaugsis atnaujinta kelio danga – bus išasfaltuotas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4403 Švenčionėliai–Raudonė–Zablatiškė ruožas nuo 6,52 iki 15,721 km.

Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymą ir su UAB „Aukštaitijos traktu“ pasirašytą sutartį UAB TEC Infrastructure pradeda ruošti šio kelio (ruožo nuo 6,52 iki 11,00 km) rekonstrukcijos darbo projektą bei to paties kelio (ruožo nuo 11,00 iki 15,721 km) kapitalinio remonto techninį darbo projektą. Viso objekto vertė 4,3 mln. EUR su PVM.

Džiaugiamės kartu su Švenčionių rajono gyventojais ir lankytojais, kurie netrukus vietoj dabar čia esančio žvyrkelio naudosis asfalto danga.

 

BUS REKONSTRUOJAMAS DAR VIENAS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIAS MAŽEIKIUOSE

2018 m. gruodžio 19 d.

Mažeikių gyventojai ir miesto svečiai netrukus galės džiaugtis dar vienu atnaujintu keliu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija lapkričio 30 dieną išdavė leidimą vykdyti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 163 Ežerė–Mažeikiai ruožo nuo 6,89 iki 9,188 km rekonstrukciją.

Pasak techninį objekto projektą rengusios įmonės TEC Infrastructure projektų vadovo-koordinatoriaus Andriaus Indriliūno, šio kelio rekonstrukcija itin svarbi vystant rajono susisiekimo infrastruktūrą. Dalis atnaujinamo kelio patenka į Mažeikių miesto ribas, todėl jis labai aktualus šio miesto gyventojams užtikrinant saugų transporto priemonių, pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą.

UAB TEC Infrastructure pagal sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija parengė ne tik techninį šio objekto projektą, bet ir pateikė projektinius pasiūlymus, kuriems parengti pasitelkė bendruomenės nuomonę. Atsižvelgiant į bendruomenės pastabas, buvo parengtas geriausiai miesto gyventojų ir svečių poreikius atitinkantis variantas.

Projekte numatyta rekonstruoti apie 2,298 km Laisvės gatvės Mažeikiuose, įrengti žiedinę sankryžą, pėsčiųjų ir dviračių taką, takų ir žiedinės sankryžos apšvietimą, rekonstruoti autobusų stotelių ir automobilių stovėjimo aikšteles, numatytas vertikalus ir horizontalus kelio ženklinimas, kelio atitvarai, apsauginės pėsčiųjų tvorelės, signaliniai stulpeliai ir kitos eismo saugumo priemonės.

TEC Infrastructure kartu su Mažeikių rajono savivaldybe šiame mieste yra įgyvendinusi Gamyklos–Ventos gatvių sankryžos ir Laižuvos gatvės dalies Nepriklausomybės skvero rekonstrukciją, parengusi Sedos gatvės, kuri sutampa su krašto keliu Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Pavenčių gatvės žiedinės sankryžos, Laisvės gatvės atkarpos nuo Viekšnių iki Vilniaus gatvės techninius projektus. Iš viso TEC Infrastructure yra suprojektavusi daugiau nei 600 km kelių ir gatvių.

 

TEC INFRASTRUCTURE PASLAUGŲ EKSPORTUI – ĮSPŪDINGAS STARTAS

2018 m. lapkričio 10 d.

2018 metų lapkričio 8 diena TEC Infrastructure tapo viena svarbiausių įmonės istorijoje. Pasirašydama sutartį su Baltarusijos jungtine automobilinių kelių valdymo bendrove „Минскавтодор-Центр“ įmonė atvertė naują veiklos lapą – savo paslaugas pradeda teikti ir užsienyje.

Pagal su „Минскавтодор-Центр“ pasirašytą rangos sutartį TEC Infrastructure teiks konsultavimo paslaugas, rekonstruojant 14,77 km P-80 kelio Sloboda–Papernia ruožą Minsko regione. Kelio rekonstrukcija bus vykdoma pagal FIDIC „rožinės knygos“ sąlygas, tad TEC Infrastructure specialistai prižiūrės FIDIC inžinieriaus darbą, konsultuos jį, teiks rekomendacijas bei ruoš ataskaitas projektą finansuojančiam Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB). Sutartį planuojama įvykdyti iki 2019 m. gruodžio.

„Tarptautinė plėtra buvo mūsų šių metų tikslas. Džiaugiamės startuodami tokiu reikšmingu projektu. Esame suprojektavę daugiau kaip 600 km kelių, įvykdę virš 80 techninės priežiūros projektų, todėl tikime, kad mūsų patirtis bus naudinga ir kaimyninėje šalyje. Mūsų įmonei tai taip pat svarbus ERPB įvertinimas, įrodantis banko pasitikėjimą“, – sako TEC Infrastructure generalinis direktorius Arūnas Ruokis.

Šio projekto siekė įmonės iš Didžiosios Britanijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Kazachstano. A. Ruokio nuomone, laimėti konkursą padėjo įmonės specialistų patirtis ir kruopštus bendras TEC Infrastructure ir TEC Consulting specialistų darbas rengiant pasiūlymą.

„Минскавтодор-Центр“ yra Baltarusijos Respublikos Susisiekimo ir ryšių ministerijos įkurta bendrovė, siekianti didinti kelių transporto fondų naudojimo efektyvumą ir gerinti kelių eismo valdymą. Įmonės uždaviniai yra užtikrinti tinkamą Baltarusijos kelių būklę, jų efektyvią eksploataciją ir saugų judėjimą.

UAB TEC Infrastructure yra TEC įmonių grupės, veikiančios infrastruktūros, pramonės ir energetikos projektavimo ir konsultavimo srityse, dalis. Bendrovė konsultuoja ir teikia projektavimo bei techninės priežiūros paslaugas transporto ir infrastruktūros srityje. Kita TEC įmonių grupės narė TEC Consulting teikia pramonės ir energetikos statybos projektų valdymo bei techninės priežiūros paslaugas ir konsultuoja visais projektų valdymo klausimais.

 

KAUNE DAR VIENA JUNGTIS SU A1 MAGISTRALE

2018 m. rugsėjo 4 d.

Kauno miesto gyventojai ir miesto svečiai gali džiaugtis ne tik vis gerėjančia kelių būkle, bet ir naudingais infrastruktūros sprendimais. Vienas paskutinių tokių – Ašigalio gatvės jungtis su A1 magistrale, prie kurios įgyvendinimo prisidėjo ir TEC Infrastructure.

Tiesiant naująją jungtį buvo įrengta nauja žiedinė sankryža, supilti kelio pylimai, nutiestos požeminės komunikacijos. TEC Infrastructure parengė žiedinės sankryžos ir jungčių su magistraliniu keliu A1 naujos statybos ir Ašigalio gatvės rekonstravimo techninį darbo projektą, planinius sprendinius (susisiekimo dalį) ir lietaus nuotekų dalį. Šioje jungtyje buvo suprojektuota ir nutiesta 200 m naujų kelių, žiedinės sankryžos išorinis skersmuo yra 45 m.

Naujasis infrastruktūros sprendimas sumažins eismo spūstis šiaurinėje miesto dalyje bei palengvins kauniečių ir miesto svečių susisiekimą su Kalniečių ir Eigulių mikrorajonais.

Ateityje naująją jungtį papildys viadukas, kuris vairuotojams leis iš Ašigalio gatvės pasukti tiesiai link Klaipėdos, o atvykstantiems iš Vilniaus pusės – nusileisti į Ašigalio gatvę.

UAB TEC Infrastructure yra TEC įmonių grupės, veikiančios infrastruktūros, pramonės ir energetikos projektavimo ir konsultavimo srityse, dalis. Grupėje dirba 98 darbuotojai, iš kurių 80 – kvalifikuoti inžinieriai. Bendrovė konsultuoja ir teikia projektavimo bei techninės priežiūros paslaugas transporto ir infrastruktūros srityje.

Dalijamės Kauno savivaldybės paruoštu vaizdo įrašu:

https://www.youtube.com/watch?v=RE4mvD9zlHE

 

REKONSTRUOTAS ROZALIMAS – DERVELIAI – AUKŠTELKIAI KELIO RUOŽAS

2018 m. rugpjūčio 28 d.

2018-08-24 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos priduotas rekonstruotas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2901 Rozalimas – Derveliai – Aukštelkiai ruožas nuo 0,24 iki 6,86 km. Pakruojo rajone esantis kelias prasideda nuo Rozalimo gyvenvietės pabaigos, tęsiasi per Zigmantiškių, Dulkiškių, Bališkių kaimus ir pasibaigia ties Medikonių gyvenvietės pradžia. Trumpiau nei per metus buvo rekonstruotas šiame kelyje esantis žvyrkelis, nutiesta nauja asfaltbetonio danga.

IV etapas – Santaikos g. dalies projektas (gatvės ilgis apie 1104 m). Bendrovė projektuos trinkelių dangos šaligatvį, asfalto dangos pėsčiųjų ir dviračių takus. Į dešinę iš Kepyklos g. sukančiam transportui būtina greitėjimo juosta. Paskutinis etapas – kitos Santaikos g. dalies iki miesto administracinės ribos (gatvės ilgis apie 1397 m) projektas: asfalto dangos pėsčiųjų ir dviračių takas bei sujungimas su esama gatve.

Daugiau informacijos apie objektą:

Užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

UAB TEC Infrastructure parengė kelio projektą, atliko projekto vykdymo priežiūrą.

Statybų rangovas AB „Panevėžio keliai“.

Projekto statybos vertė: 1,8 mln. EUR

 

PRADEDAMAS TRIJŲ ALYTAUS MIESTO GATVIŲ REKONSTRAVIMO IR KAPITALINIO REMONTO PROJEKTAS

2018 m. rugpjūčio 24 d.

Rugpjūčio pradžioje UAB TEC Infrastructure pasirašė sutartį su Alytaus miesto savivaldybės administracija dėl Ulonų, Pulko ir Santaikos gatvių rekonstravimo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros. Pagal šią sutartį numatyta rekonstruoti 4,6 km gatvių, įrengti ar rekonstruoti 4,4 km pėsčiųjų ir dviračių takų, 3,2 km šaligatvių bei rekonstruoti tris sankryžas. Darbus numatyta įgyvendinti per 8 mėnesius.

Projektas rengiamas penkiais etapais. I etapas – Pulko g. dalių, II etapas – Ulonų g. dalies rekonstrukcijos projektas (gatvės ilgis apie 912 m). TEC Infrastructure turi suprojektuoti maksimaliai važiuojamosios dalies juostų nedidinant kelio pločio, taip pat asfalto dangos pėsčiųjų ir dviračių taką bei trinkelių dangos šaligatvį. III etapas – likusios Ulonų g. dalies rekonstrukcija (gatvės ilgis apie 858 m) ir sujungimas su esama gatve.

IV etapas – Santaikos g. dalies projektas (gatvės ilgis apie 1104 m). Bendrovė projektuos trinkelių dangos šaligatvį, asfalto dangos pėsčiųjų ir dviračių takus. Į dešinę iš Kepyklos g. sukančiam transportui būtina greitėjimo juosta. Paskutinis etapas – kitos Santaikos g. dalies iki miesto administracinės ribos (gatvės ilgis apie 1397 m) projektas: asfalto dangos pėsčiųjų ir dviračių takas bei sujungimas su esama gatve.

„Atnaujinta ir sutvarkyta miesto infrastruktūra palengvins susisiekimą Alytaus gyventojams ir svečiams, puoš miestą ir suteiks džiaugsmo dviračių gerbėjams. Transporto infrastruktūros objektus projektuojame jau daugiau kaip 15 metų, todėl garantuojame geriausius sprendimus miesto gyvenimui“, – sako TEC Infrastructure projektų vadovas Andrius Indriliūnas.

Tai ne pirmasis TEC Infrastructure ir Alytaus miesto savivaldybės bendradarbiavimas. 2015–2016 metais Alytuje pastatytas TEC Infrastructure (veikusios UAB Tiltų ekspertų centro vardu) projektuotas pėsčiųjų tiltas per Nemuną Alytuje, 2016 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ apdovanotas aukso medaliu. „TEC Infrastructure“ yra suprojektavusi ne vieną panašų transporto infrastruktūros objektą Klaipėdoje, Mažeikiuose, Utenoje, Marijampolėje ir kituose Lietuvos miestuose.

 

KAUNO NEMUNO SALĄ SU KRANTINĖMIS JUNGS 360 LAIPSNIŲ PANORAMAS ATVERIANTYS TILTAI

2018 m. rugpjūčio 8 d.

Kauno Nemuno sala su abejomis upės krantinėmis bus sujungta dviem naujais pėsčiųjų ir dviračių tiltais, kurie ne tik leis salą dar labiau integruoti į miestą, bet jungtį tarp krantų praplės ir naujomis panoraminėmis viešosiomis erdvėmis. Tai paaiškėjo paskelbus Savivaldybės rengto viešo tiltų idėjos konkurso laimėtoją – projektą „360“. Jį pateikė architektų komanda KILD kartu su transporto ir infrastruktūros projektavimo įmonė TEC Infrastructure.

Pėsčiųjų–dviračių jungtis tarp abiejų Nemuno krantinių ir Nemuno salos, pagal laimėjusią koncepciją, bus sudaryta iš dviejų arkinės konstrukcijos tiltų – mažesniojo, jungiančio salą su Senamiesčiu bei Naujamiesčiu, ir didesnio – iš salos vedančio į H. ir O. Minkovskių gatvę.

Abiejų tiltų prieigose numatytos papildomos į esamą kontekstą organiškai įsiterpiančios viešosios erdvės – amfiteatrai, iš kurių bus galima grožėtis aplinkine panorama 360 laipsnių kampu. Centrinės tiltų dalys tuo metu projektuotos taip, kad šioms miesto panoramoms turėtų kuo mažesnį poveikį. Didysis tiltas per pagrindinę upės vagą kurs plonos tiesės įspūdį.

Nuo vandens paviršiaus abu tiltai bus pakelti tik tiek, kad netrukdytų laivybai, o jų estetinis vientisumas išryškinamas nenaudojant tarpinių atramų bei ansambliškai integruotų viešų erdvių architektūrine išraiška. Projekto pagrindinis konstruktorius Vilius Karieta drauge su architektais nugludino architektūrinius ir techninius projekto sprendimus. Šio projekto vadovas yra Mantas Markevičius.

„Kauno Nemuno sala yra unikali vieta, kurią verta kuo labiau atverti miestui, įtraukti į jo socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Naujoji pėsčiųjų bei dviračių tiltų jungtis paskatins šiuos procesus, praplės miestą, o jo gyventojams ir svečiams suteiks daugiau judėjimo laisvės, erdvių džiaugtis ir grožėtis Kauno panoramomis. Puiku, kad galime prie to prisidėti ir daryti tai dirbdami kartu su  profesionaliais, aktualių idėjų nestokojančiais ir savo talentą tarptautiniu mastu jau įrodžiusiais partneriais“, – sako TEC Infrastructure vadovas Arūnas Ruokis.

KILD komandos narys architektas Petras Išora pažymi, kad kuriant naujosios krantinių ir salos jungties koncepciją siekta išryškinti vietos kontekstą, akcentuojant tiltus pratęsiančias viešąsias erdves, o patiems tiltams renkantis santūresnius architektūrinius sprendimus. Kartu jie turėtų užtikrinti patogų ir sklandų judėjimą tarp salos ir skirtingų miesto dalių.

„Pagal mūsų siūlomą idėją, salos ir krantinių jungtis ne tik atveria naujas galimybes pėsčiųjų ir dviračių judėjimui, tačiau ir kuria viešas erdves pabūti, atsikvėpti, susitikti ir pamatyti miestą – pabrėžiame tiek Senamiesčio, tiek Nemuno salos ir Aleksoto krantinių panoramas. Tiltų architektūriniai sprendimai, nors yra šiuolaikiški ir pakankamai minimalistiniai, bet kartu sujungiant pusiau atviros arkinės santvaros konstrukcijos bei techniškų detalių estetinę raišką, nurodo ir į čia anksčiau veikusį uostą bei jo infrastruktūrą. Savo sprendimus taip pat derinome prie numatytos Nemuno salos plėtros, čia planuojamų statybų“, – sako P. Išora.

Planuojama, kad Nemuno saloje ateityje įsikurs M. K. Čiurlionio koncertų centras, Nacionalinis mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“. Šiuo metu čia veikia „Žalgirio“ arena, yra įrengtos rekreacinės erdvės.

Konkurso laimėtojai su Kauno miesto savivaldybe jau artimiausiu metu pasirašys sutartį ir pradės naujosios Nemuno pėsčiųjų ir dviračių jungties detalaus projektavimo darbus.

Tai jau ne pirmas įvertinimo sulaukęs KILD architektų komandos tiltų projektas. Praėjusiais metais vilniečiai laimėjo pirmąją vietą tarptautiniame ekologiško tilto projekto Seulo miestui konkurse ir už Lietuvos vardo garsinimą Prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo apdovanoti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimu. KILD vienija architektus Ivane Ksnelashvili, Petrą Išorą, Oną Lozuraitytę bei Dominyką Daunį.

UAB TEC Infrastructure yra TEC įmonių grupės, veikiančios infrastruktūros, pramonės ir energetikos projektavimo ir konsultavimo srityse, dalis. Grupėje dirba 94 darbuotojai, iš kurių 70 – kvalifikuoti inžinieriai. Iki šiol UAB TEC Infrastructure yra suprojektavusi ir parengusi ne vieną Lietuvos gerai žinomą infrastruktūros objektą: Alytaus pėsčiųjų tiltą, arką ties Žemaitkiemiu A2 magistraliniame kelyje, Jakų žiedinė sankryža prie Klaipėdos ir kitus. Šiuo metu įmonė įgyvendina Rusnės estakados projektą.

P1070208

 

BAIGTAS TILTO PER DUBINGOS UPĘ REKONSTRUKCIJOS PROJEKTAS

2018 m. liepos 17 d.

UAB TEC Infrastructure parengė tilto per Dubingos upę rekonstrukcijos techninį ir darbo projektus pagal su UAB „Viadukas“ pasirašytą sutartį. Naujas tiltas bus įrengtas iš įtemptų 26,2 m sijų ir stovės 5 m nuo vandens horizonto atramos.

Rekonstruojamas tiltas yra urbanistiškai jautrioje zonoje: Dubingos ir Žeimenos upių sankirtoje Pabradės miesto centre, kur gausu statinių ir inžinerinių tinklų, netoliese yra karinis Silvestro Žukausko poligonas, o sankryžoje yra dar vienas tiltas per Žeimeną. Tai rengiant projektą kėlė iššūkių.

„Rengdami šį projektą nė minutę negalėjome užmiršti, kad jis – unikalioje, smarkiai urbanizuotoje vietoje, miesto centre. Noriu padėkoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Pabradės seniūnijai, Alfonso Ramanausko-Vanago kovinio rengimo centrui, ESO, Pabradės „Domus“ bendruomenei už pagalbą ir geranoriškumą ruošiant projektą. Bendradarbiaudami galėjome per gana trumpą laiką paruošti sudėtingo objekto techninį ir darbo projektą ir tikime, kad Pabradės gyventojai ir svečiai jau 2019 m. vasaros pradžioje džiaugsis saugiu ir kokybišku susisiekimu grafiko“, – sako TEC Infrastructure generalinis direktorius Arūnas Ruokis.

UAB TEC Infrastructure yra TEC įmonių grupės, veikiančios infrastruktūros, pramonės ir energetikos projektavimo ir konsultavimo srityse, dalis. Grupėje dirba 94 darbuotojai, iš kurių 70 – kvalifikuoti inžinieriai. Bendrovė konsultuoja ir teikia projektavimo bei techninės priežiūros paslaugas transporto ir infrastruktūros srityje.

 

RUSNĖS ESTAKADOS PROJEKTĄ PARENGĖ „TEC INFRASTRUCTURE“

2018 m. birželio 25 d.

UAB „TEC Infrastructure“ kartu su AB „Kauno tiltai“, dirbdamos pagal jungtinės veiklos sutartį, įgyvendina Rusnės estakados projektą. „TEC Infrastructure“ parengė šio objekto techninį-darbo projektą ir suprojektavo architektūrinę statinio dalį – naują estakadą per užliejamą kelio ruožą, 5 pralaidas ir kitus inžinerinių tinklų sprendinius bei komunikacijų tinklus. Bendra projektavimo darbų vertė – daugiau kaip 160 tūkst. eurų.

Birželio viduryje gautas statybos leidimas baigia vieną svarbių viso projekto etapų – projektavimą. Toliau bendrovė „TEC Infrastructure“ visą statybos darbų laikotarpį rūpinsis autorine projekto priežiūra. Statybų pabaiga numatyta 2019 m. antrą pusmetį.

„Dėkojame „Kauno tiltams“ už galimybę prisidėti prie šio Rusnės gyventojų ilgai laukto objekto statybos. Projektas parengtas taikant pažangiausią tokių objektų projektavimo patirtį, atsižvelgiant į vietovės ypatumus. Unikalus projektas pateikė mums savų aplinkosaugos ir teisinių iššūkių, kuriuos sėkmingai išsprendėme neatsilikdami nuo sutarto grafiko“, – sako „TEC Infrastructure“ generalinis direktorius Arūnas Ruokis.

UAB „TEC Infrastructure“ turi 15 metų transporto infrastruktūros objektų projektavimo patirtį. Bendrovė yra suprojektavusi tokius infrastruktūros objektus kaip pėsčiųjų tiltas per Nemuną Alytuje, pėsčiųjų viadukas per geležinkelį Kazlų Rūdoje, įvairių magistralinių Lietuvos kelių atkarpų rekonstrukcijas.

 

TEC INFRASTRUCTURE VADOVAUS ARŪNAS RUOKIS

2018 m. birželio 1 d.

Nuo birželio 4 d. transporto ir infrastruktūros projektavimo įmonei TEC Infrastructure vadovauja Arūnas Ruokis.

38-erių metų A. Ruokis turi daugiau nei 15 metų patirtį sudėtingų pramonės ir infrastruktūros objektų projektavimo bei projektų valdymo srityse. Reikšmingiausią savo karjeros dalį jis skyrė UAB „Bioprojekto“, vėliau tapusio TEC įmonių grupės dalimi, projektams, buvo šios bendrovės vadovas.

Naujasis TEC Infrastructure vadovas sako, kad įmonės tikslas – tapti Baltijos regiono lydere infrastruktūros projektavimo srityje – nesikeičia, o siekiai tik auga. „Mūsų vizitinė kortelė ir toliau bus pas mus dirbantys aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir darbo kokybė. Įmonės planuose numatyta plėtra Baltijos regione, tampant stipriausia inžinerinio konsultavimo ir infrastruktūros projektavimo įmonių grupe“, – sako A. Ruokis.

UAB TEC Infrastructure yra TEC įmonių grupės, veikiančios infrastruktūros, pramonės ir energetikos projektavimo ir konsultavimo srityse, dalis. Grupėje dirba 94 darbuotojai, iš kurių 70 – kvalifikuoti inžinieriai.

 

BAIGTA VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIO PILVIŠKIAI-ŠAKIAI-JURBARKAS REKONSTRUKCIJA

2018 m. gegužės 21 d.

Gegužės 16 d. valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas ruože nuo 40,95 iki 52,1 km baigti statybos darbai, objektas perduotas Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Šio objekto techninio ir darbo projekto autorius – UAB TEC Infrastructure, įmonė taip pat prižiūrėjo projekto vykdymą. Objekto statyba truko 8 mėnesius.

Pagal parengtą projektą rekonstruotas III kelio kategorijos 11,15 km ilgio ruožas ir 43,6 km esantis tiltas per Jotijos upę, gyvenvietėse įrengti šaligatviai, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų perėjos, miesto vartai ir kitos inžinerinės priemonės, kurios pagerins pėsčiųjų ir vairuotojų eismo saugumą ir patogumą.

Daugiau informacijos apie objektą:

Užsakovas (statytojas): Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Projektuotojas: UAB TEC Infrastructure

Statybų rangovas: UAB „Alkesta“

Statybos techninis prižiūrėtojas: AB „Problematika“

 

ATIDARYTAS RAŽIŠKIŲ VIADUKAS

2017 m. spalio 23 d.

Brezinys

Kauno rajone atidarytas rekonstruotas viadukas per geležinkelį. Viaduką projektavo „Tiltų ekspertų centras“, o įrengė „Kauno tiltai“. Viaduko ilgis 54m, plotis 12,9m. Daugiau informacijos Kauno miesto savivaldybės svetainėje.

 

TILTŲ EKSPERTŲ CENTRAS PRISIDĖJO PRIE STOVYKLOS MOKSLEIVIAMS "PAŽINK PROFESIJĄ 2017"

2017 m. liepos 4 d.

Birželio 26 – liepos 1 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko jau penktoji kasmetinė moksleivių vasaros stovykla „Pažink profesiją“. Šiemet stovykloje dalyvavo 15–17 metų amžiaus moksleiviai iš visos Lietuvos.

„Kasmet moksleiviai turi išskirtinę progą vieną savaitę tapti studentais ir sužinoti apie studijas bei profesijas. Stovyklos misija – skatinti moksleivius tikslingai pasirinkti karjeros kryptį, kas yra ypač aktualu planuojant savo ateitį“, – sakė Integracijos ir karjeros direkcijos l. e. p. direktorė Ugnė Narkevičiūtė. Daugiau informacijos.

Pazink profesija 2017

TILTŲ EKSPERTŲ CENTRAS DALYVAVO VGTU STUDIJŲ TOBULINIMO RENGINYJE

2017 m. gegužės 25 d.

Tiltų ekspertų centro tiltų skyriaus vadovas Domas Čėsna šių metų gegužės mėn. 25 dieną dalyvavo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) renginyje, skirtame verslo dalyvavimui studijų procese. 

Diskusijos metu įmonių atstovai išsakė pagrindinius savo, kaip vienų didžiausių statinių projektavimo rinkos žaidėjų ir potencialių VGTU studentų darbdavių, lūkesčius bei ateities perspektyvas, o universiteto atstovai supažindino kolegas su dabar jau vykdomais ir ateityje planuojamais studijų kokybės gerinimo projektais.

Projektuotojai akcentavo šiuo metu labiausiai pageidaujamus statybos inžinierių ir ypač – projektuotojų – gebėjimus: užsienio kalbų žinias, verslumą, lyderystę, motyvaciją, darbo naujausiomis kompiuterinėmis programomis ir specializuoto programavimo įgūdžius. Susitikimo metu buvo sutarta artimiausiu metu parengti konkrečius tiek projektuotojų įmonių, tiek universiteto siūlymus dėl priemonių, padėsiančių paruošti visapusiškai išsilavinusius ir tarptautiniu mastu konkurencingus statybos inžinerijos srities specialistus. Daugiau informacijos.

VGTU studiju tobulinimo renginysVGTU studiju tobulinimo renginys

TILTŲ EKSPERTŲ CENTRAS ĮSIGIJO "BIOPROJEKTO" KONTROLINĮ AKCIJŲ PAKETĄ

2017 m. balandžio 24 d.


Infrastruktūros objektų projektavimo ir konsultavimo įmonė UAB Tiltų ekspertų centras (TEC) įsigijo UAB „Bioprojektas“ kontrolinį akcijų paketą iš Mečislovo Daugialos, kitų smulkiųjų akcininkų bei „Axis Industries“. Nuo šiol „Bioprojektas“ tampa TEC įmonių grupės nare. UAB „Bioprojektas“ vadovaus Visvaldas Šavelskis, patyręs energetikos objektų projektavimo ir konsultavimo įmonių vadovas. Buvęs „Bioprojekto“ vadovas Arūnas Ruokis liks bendrovėje ir dirbs Projektų direktoriumi.

„Įsigydami „Bioprojektą“ plečiame paslaugų spektrą ir veiklos geografiją. „Bioprojektas“ 17 metų sėkmingai projektuoja šilumos ir elektros energijos gamybos objektus, biokuro paruošimo, apdorojimo, transportavimo ir saugojimo sistemas bei kitus pramonės ir energetikos objektus Lietuvoje, Šiaurės ir Rytų Europos šalyse. Naujai suformuota TEC projektavimo įmonių grupė nuo šiol galės rinkai pasiūlyti plataus spektro projektavimo bei konsultavimo paslaugas tiek pastatų, tiek infrastruktūros segmentuose.“, – sako TEC generalinis direktorius Marijus Jarockis.

UAB Tiltų ekspertų centras – transporto ir infrastruktūros projektavimo įmonė, savo veiklą pradėjusi 2003 metais. Per įmonės gyvavimo laikotarpį parengta apie 500 automobilių, pėsčiųjų, geležinkelių tiltų ir viadukų, kelių, gatvių, geležinkelių, vandentvarkos ir kitų infrastruktūros objektų projektų, kurių bendras ilgis apie 600 kilometrų.

UAB „Bioprojektas“ specializuojasi projektuojant pramoninius statinius ir energetikos objektus: pramonės įrengimus ir technologijas, katilines, šilumos tiekimo tinklus, kogeneracines jėgaines, medienos džiovinimo kompleksus, pritaikant ir rekonstruojant katilines, diegiant aplinkosaugos sprendimus pramonėje ir energetikoje.

UAB „Bioprojektas“ projektavo Estijos bendrovės „Auragen“ OU 21,4 MW elektros ir 76,5 MW šilumos gamybos galios jėgainę Taline. Elektrinė pajėgi pagaminti iki 20 procentų visos Talinui centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.

Po įsigijimo susiformavusioje įmonių grupėje dirba beveik 100 darbuotojų, tame tarpe daugiau nei 70 aukštos kvalifikacijos inžinierių, projektuotojų.

 

UAB TILTŲ EKSPERTŲ CENTRAS ĮVERTINTAS AUKSO MEDALIU KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS – 2016“

2016 m. gruodžio 16 d.

Aukso medalis

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2016“ komisijos posėdyje priimtas sprendimas UAB Tiltų ekspertų centras gaminiui/paslaugai suteikti AUKSO medalio kategorijos apdovanojimą.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystatnt Lietuvos verslo plėtrą.

2016 metų gaminio/paslaugos aukso medalis skirtas už pėsčiųjų tilto Alytuje projektavimą. Tiltą, pavadintą Baltosios rožės, Alytaus miesto simbolio vardu, pastatė statybos bendrovė UAB „Alkesta“. Tiltas įtrauktas į Lietuvos rekordų sąrašą, kaip aukščiausias šalies pėsčiųjų ir dviračių tiltas. Pėsčiųjų ir dviračių tilto ilgis 240,53 m, aukštis 38,10 m.

Tilto projektą užsakė Alytaus miesto savivaldybės administracija, projektavo UAB Tiltų ekspertų centras (proj. vad. Saulius Anusas, proj. dal. vad. Vilius Karieta), projekto rangovas – UAB „Alkesta“ (proj. koordinat. Kęstutis Supranavičius, proj. vad. Mantas Narkus, statyb. aikšt. vad. Eduardas Visockas ir Justinas Zablackas), pagrindiniai subrangovai – UAB „Tilsta“ ir „Mammoet“ (Olandija).

P1070208

„LANDMARK CAPITAL“ ĮSIGIJO UAB TILTŲ EKSPERTŲ CENTRĄ

2015 m. rugsėjo 18 d.

 Investuotojai „Landmark Capital“ savo vystomų projektų sąrašą pasipildė naujai įsigyta įmone – UAB Tiltų ekspertų centras. Tai viena infrastuktūros projektavimo rinkos lyderių Lietuvoje bei turi sukaupusi daugiau nei 10 metų veiklos patirtį tiltų, kelių ir geležinkelių projektavime. Sandorio suma nėra skelbiama.

„Investuojame tik į įmones, turinčias spartaus augimo potencialą bei galimybes postūmiui plėtroje. Į mūsų akiratį patekusioms įmonėms taikomi aukšti kriterijai: aiškus konkurencinis pranašumas, pageidautina užimama specifinė niša rinkoje, patyrusi ir motyvuota vadovų komanda, aiški įmonės vystymosi strategija bei verslo planas, bendras rinkos augimo potencialas ir kt. Šie kriterijai svarbūs, nes mūsų bendrovė investiciniuose projektuose dalyvauja tiek kaip vystytojas, tiek kaip finansinis partneris“, – įsigijimą komentuoja „Landmark Capital“ generalinis direktorius Marijus Jarockis.

2014 m. įmonės Tiltų ekspertų centras pajamos siekė 4,07 mln. eur. Tiltų ekspertų centras šiuo metu dirba 46 darbuotojai. Po įsigijimo ir toliau siekiama tęsti bei auginti Tiltų ekspertų centras veiklą.

„Naujo akcininko atėjimą vertiname kaip didėjančias plėtros galimybes. Šiuo metu įmonėje dirba kvalifikuoti specialistai su aukštuoju išsilavinimu, o savo darbais ir projektais bendrovė pelnė patikimo partnerio vardą. Turėdami atitinkamą kompleksą privalumų, sulaukiame ir partnerių, kurie išmano mūsų rinką bei sudaro sąlygas toliau vystyti ir auginti pradėtą verslą. Tai investicija, kuri yra naudinga abiems pusėms“, – teigia Tiltų ekspertų centras direktorius Regimantas Valasevičius.

Lietuvoje veikianti bendrovė „Landmark Capital“ nuo 2014 metų investuoja nuosavą kapitalą į įvairius verslus bei projektus, įgydama dalį akcijų veikiančiose ar steigiamose bendrovėse, taip pat tiesiogiai įgydama nekilnojamąjį turtą. Bendrovė kuria papildomą vertę savininkams ir partneriams atrasdama perspektyvius verslo ir nekilnojamojo turto projektus, finansuodama juos bei realizuodama juose įmonės vadovų, savininkų ir specialistų kompetencijas.

Mus rasite

L. Zamenhofo g. 3 Vilnius
LT-06332, Lietuva